Administracinis centras– Kaišiadorių mietas. Kaišiadorių rajono savivaldybės gyvenamųjų vietovių sistemą sudaro Kaišiadorių ir Žiežmarių miestai, Kruonio, Rumšiškių ir Žaslių miesteliai bei 401 kaimo gyvenamoji vietovė. Kaišiadorių rajono gyvenamosios vietovės yra gana smulkios, kaimai ir viensėdžiai iki 10 gyventojų sudaro 35 %, o iki 50 gyventojų – 28 %.

Bendras Kaišiadorių rajono  savivaldybės teritorijos plotas – 1087 km² (13,4 % Kauno apskrities ploto).

Miškai sudaro 33 % savivaldybės teritorijos, Kaišiadorių rajono savivaldybės urbanizacijos rodiklis pastaraisiais metais beveik nekinta ir siekia 38 %, arba 28% mažesnis nei šalies vidurkis.Gyventojų  skaičius 2019 m. pradžioje – 29 904  (5,3 %  nuo bendro Kauno apskrities gyventojų skaičiaus). Gyventojų tankumas – 27,5 žm/km².

Seniūnijos– Kaišiadorių apylinkės, Kaišiadorių miesto, Kruonio, Nemaitonių, Palomenės, Paparčių, Pravieniškių, Rumšiškių, Žaslių, Žiežmarių apylinkės, Žiežmarių.

Kaišiadorių rajonosavivaldybės geografinė padėtis. Rajonas užima geografinę padėtį tarp didžiausių Lietuvos upių – Nemuno ir Neries, ir tarp didžiausių Lietuvos miestų – sostinės Vilniaus bei ,,laikinosios sostinės“ Kauno. Abu didmiesčius jungia per Kaišiadorių rajoną einančios svarbiausios šalies automobilių ir geležinkelio magistralės. Traukiniu iš Kaišiadorių iki Vilniaus – 67 km, iki Kauno 37 km, automobiliu – atitinkamai 73 ir 47 km, nuo Žiežmarių važiuojant Vilniaus–Kauno–Klaipėdos greitkeliu. Rajonas ribojasi su Širvintų, Prienų, Kauno, Jonavos rajonais bei Elektrėnų savivaldybe. Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorija užima 108700 ha, iš jų 54,84 % – dirbamos žemės plotai, 29,2 % – pramonės įmonės ir keliai, 3,85 % – vandenys, 2,48 % – miestai ir gyvenvietės, 2,22 % – pramonės įmonės ir keliai, 7,36 % – kitos paskirties plotai. Kaišiadorių krašto žemės pagal geomorfinę sandarą priskiriamos Pabaltijo žemumos sričiai, kuriai būdinga žemės paviršiaus formų įvairovė – lygumos, nuolaidumos ir slėniai, plynaukštės ir pakilumos. Miškingas, menkai vandeningas ir agrarinis kraštovaizdis labai nevienalytis: ryškus žemėvaizdžio kalvotumas, banguotumas ir daubotumas. Reljefas kiek lygesnis centrinėje, vakarinėje ir rytinėje – tai yra miškingose rajono dalyse. Didžiausios aukštumos išsidėsčiusios greta iškiliausio Dzūkų aukštumos taško – Gedanonių kalno. Jos plyti pietiniame rajono pakraštyje (Nemaitonių sen.). Čia yra kalvų, kurių viršūnės iškilusios net iki 251m aukščio virš jūros lygio. O žemiausia vieta – Kauno marios telkšo tik 44 m aukštyje. Rajonas priskiriamas neežeringoms administracinėms teritorijoms. Didžiausiais laikomi Kalvių (180 ha), Žaslių (101 ha), Neprėkštos (40,5 ha) ežerai. Natūralių ežerų trūkumą kompensuoja dirbtiniai tvenkiniai. Vienas didžiausių Lietuvos dirbtinių vandens telkinių – Kauno marios – užliejo 6 400 ha sausumos plotą. Apie trečdalis priklauso Kaišiadorių rajonui. Greta marių, ant kalvos, įrengta viena didžiausių šalies vandens talpyklų – Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės baseinas, kurio plotas 306 ha, perimetras 6,8 km, gylis 15,5 m. Elektrinės turbinos, kuri sukasi 150 kartų per minutę greičiu, galingumas yra 205 Mw. Kaišiadorių rajone yra saugomos europinės svarbos gamtinės buveinės ir draustiniai, gausu retų į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų ir gyvūnų